Exacta

Matematikos formulės 7–8 klasei

Čia surinktos 7–8 klasių temų formulės: prie kiekvienos parašyta, kada ją taikyti, ir nuoroda į temą, kurioje ji paaiškinta. Matematikos NMPP laiko 4 ir 8 klasių mokiniai, todėl aštuntokams šios formulės praverčia ruošiantis patikrinimui.

7–8 klasių temos

Apskritimas ir skritulys

FormulėKada taikyti
C=2πRC = 2\pi RApskritimo ilgis, kai žinomas spindulys: kai R=5R = 5, C=10πC = 10\pi.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
C=πdC = \pi dApskritimo ilgis, kai žinomas skersmuo: kai d=8d = 8, C=8πC = 8\pi. Iš jos d=Cπd = \frac{C}{\pi}.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
S=πR2S = \pi R^2Skritulio plotas, kai žinomas spindulys: kai R=3R = 3, S=9πS = 9\pi.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
S=πd24S = \frac{\pi d^2}{4}Skritulio plotas, kai žinomas tik skersmuo: kai d=10d = 10, S=100π4=25πS = \frac{100\pi}{4} = 25\pi. Tai tas pats kaip π(d2)2\pi \left(\frac{d}{2}\right)^2.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
Cisˇpj.=2πR360⋅αC_{\text{išpj.}} = \frac{2\pi R}{360} \cdot \alphaIšpjovos lanko ilgis, kai žinomi spindulys ir centrinis kampas: kai R=6R = 6, α=60∘\alpha = 60^\circ, lankas 12π360⋅60=2π\frac{12\pi}{360} \cdot 60 = 2\pi.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
Sisˇpj.=πR2360⋅αS_{\text{išpj.}} = \frac{\pi R^2}{360} \cdot \alphaIšpjovos plotas, kai žinomi spindulys ir centrinis kampas: kai R=6R = 6, α=60∘\alpha = 60^\circ, plotas 36π360⋅60=6π\frac{36\pi}{360} \cdot 60 = 6\pi.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
Sisˇpj.=12Cisˇpj.⋅RS_{\text{išpj.}} = \frac{1}{2} C_{\text{išpj.}} \cdot RIšpjovos plotas, kai žinomi lanko ilgis ir spindulys, o kampo nereikia (įrodyta toliau): kai lankas 2π2\pi, o R=6R = 6, plotas 12⋅2π⋅6=6π\frac{1}{2} \cdot 2\pi \cdot 6 = 6\pi.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys
Szˇiedo=π(R2−r2)S_{\text{žiedo}} = \pi \left(R^2 - r^2\right)Žiedo tarp dviejų apskritimų su tuo pačiu centru plotas: RR – išorinio, rr – vidinio apskritimo spindulys. Kai R=5R = 5, r=3r = 3, plotas π(25−9)=16π\pi(25 - 9) = 16\pi.Išmok mintinai · Plačiau: Apskritimas ir skritulys

Laipsniai

FormulėKada taikyti
an=a⋅a⋅…⋅a⏟n,a1=aa^n = \underbrace{a \cdot a \cdot \ldots \cdot a}_{n}, \qquad a^1 = aLaipsnio apibrėžimas, kai rodiklis natūralusis. Išskleidęs laipsnį į sandaugą, gali patikrinti bet kurią taisyklę mažais skaičiais.Išmok mintinai · Plačiau: Laipsniai
an⋅am=an+ma^n \cdot a^m = a^{n+m}Dauginant laipsnius su tuo pačiu pagrindu: pagrindas lieka tas pats, rodikliai sudedami.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
an:am=an−ma^n : a^m = a^{n-m}Dalijant laipsnius su tuo pačiu pagrindu (a≠0a \neq 0): iš dalinio rodiklio atimamas daliklio rodiklis.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
(an)m=an⋅m(a^n)^m = a^{n \cdot m}Kai laipsnis skliaustuose dar keliamas laipsniu: rodikliai sudauginami.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
an⋅bn=(a⋅b)na^n \cdot b^n = (a \cdot b)^nKai pagrindai skirtingi, o rodikliai vienodi: pagrindus galima sudauginti po vienu rodikliu.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
an:bn=(a:b)na^n : b^n = (a : b)^nKai rodikliai vienodi ir dalijama (b≠0b \neq 0). Pagal ją laipsniu keliama ir trupmena.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
a0=1(a≠0)a^0 = 1 \quad (a \neq 0)Kai rodiklis lygus nuliui.Išmok mintinai · Plačiau: Laipsniai
a−n=1an  (a≠0)a^{-n} = \frac{1}{a^n} \; (a \neq 0)Kai rodiklis neigiamas: laipsnis perkeliamas į vardiklį su teigiamu rodikliu. Trupmenai: (ab)−n=(ba)n\left(\frac{a}{b}\right)^{-n} = \left(\frac{b}{a}\right)^{n} (šios formos lape nėra).Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Laipsniai
a⋅10k,1≤a<10,  k sveikasisa \cdot 10^k, \qquad 1 \le a < 10, \; k \text{ sveikasis}Standartinė skaičiaus išraiška: kai reikia užrašyti, palyginti ar sudauginti labai didelius ar labai mažus skaičius.Išmok mintinai · Plačiau: Laipsniai

Nelygybės

FormulėKada taikyti
a<b  ⇒  a+c<b+ca < b \;\Rightarrow\; a + c < b + cPerkeliant narius: pridėti ar atimti galima bet kokį skaičių, ženklas nesikeičia.Išmok mintinai · Plačiau: Nelygybės
a<b, c>0  ⇒  ac<bca < b,\ c > 0 \;\Rightarrow\; ac < bcDauginant ar dalijant iš teigiamo skaičiaus, pavyzdžiui, šalinant vardiklius, ženklas nesikeičia.Išmok mintinai · Plačiau: Nelygybės
a<b, c<0  ⇒  ac>bca < b,\ c < 0 \;\Rightarrow\; ac > bcDauginant ar dalijant iš neigiamo skaičiaus, ženklas keičiamas priešingu: << į >>, ≤\le į ≥\ge.Išmok mintinai · Plačiau: Nelygybės
a<b, b<c  ⇒  a<ca < b,\ b < c \;\Rightarrow\; a < cLyginant tris dydžius. Todėl galima rašyti trumpai: a<b<ca < b < c (dviguboji nelygybė).Išmok mintinai · Plačiau: Nelygybės

Palūkanos

FormulėKada taikyti
Sn=S0(1±p100)nS_n = S_0 \left(1 \pm \frac{p}{100}\right)^nKai dydis nn kartų iš eilės padidėja arba sumažėja tuo pačiu procentu, kaskart nuo naujos reikšmės.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Palūkanos
paluˉkanos=S0⋅p100⋅n\text{palūkanos} = S_0 \cdot \frac{p}{100} \cdot nKai palūkanos paprastosios ir klausiama, kiek jų susidarys per nn metų.Išmok mintinai · Plačiau: Palūkanos
Sn=S0(1+p⋅n100)S_n = S_0 \left(1 + \frac{p \cdot n}{100}\right)Kai palūkanos paprastosios ir klausiama visos sumos po nn metų.Išmok mintinai · Plačiau: Palūkanos
S=S0(1+p100⋅m)m⋅tS = S_0 \left(1 + \frac{p}{100 \cdot m}\right)^{m \cdot t}Kai metinė norma yra pp %, bet palūkanos pridedamos mm kartų per metus (kas mėnesį m=12m = 12), o tt – metų skaičius.Išmok mintinai · Plačiau: Palūkanos

Prizmė ir piramidė

FormulėKada taikyti
V=SHV = S HBet kurios prizmės tūris. Stačiojoje prizmėje aukštinė lygi šoninei briaunai.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Ssˇon=P⋅HS_{\text{šon}} = P \cdot HStačiosios prizmės šoninis paviršius: išklotinėje šoninės sienos sudaro vieną stačiakampį, kurio kraštinės PP ir HH.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Spav=Ssˇon+2SS_{\text{pav}} = S_{\text{šon}} + 2SVisas prizmės paviršius: šoninis paviršius ir du pagrindai.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
V=13SHV = \frac{1}{3} S HBet kurios piramidės tūris. Ši formulė yra ir A kurso formulių lape.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Ssˇon=12PhS_{\text{šon}} = \frac{1}{2} P hTaisyklingosios piramidės šoninis paviršius: nn vienodų trikampių, kurių kiekvieno plotas 12ah\frac{1}{2} a h.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Spav=Ssˇon+SS_{\text{pav}} = S_{\text{šon}} + SVisas piramidės paviršius: piramidė turi tik vieną pagrindą.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
h2=H2+r2l2=H2+R2l2=h2+(a2)2\begin{gathered} h^2 = H^2 + r^2 \\ l^2 = H^2 + R^2 \\ l^2 = h^2 + \left(\frac{a}{2}\right)^2 \end{gathered}Trys statieji trikampiai taisyklingojoje piramidėje: kai žinomi du kurio nors iš jų dydžiai, trečiasis randamas pagal Pitagoro teoremą.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Sprizme˙s=a2⋅HSpiramide˙s=12⋅a2⋅H\begin{gathered} S_{\text{prizmės}} = a\sqrt{2} \cdot H \\ S_{\text{piramidės}} = \frac{1}{2} \cdot a\sqrt{2} \cdot H \end{gathered}Taisyklingosios keturkampės prizmės ir piramidės įstrižinio pjūvio plotas; a2a\sqrt{2} – pagrindo įstrižainė.Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
Sx=S⋅(xH)2S_x = S \cdot \left(\frac{x}{H}\right)^2Piramidės pjūvis, lygiagretus pagrindui ir nutolęs nuo viršūnės atstumu xx (A kursas).Išmok mintinai · Plačiau: Prizmė ir piramidė
V=13H(S1+S1S2+S2)V = \frac{1}{3} H \left(S_1 + \sqrt{S_1 S_2} + S_2\right)Nupjautinės piramidės tūris: S1S_1 ir S2S_2 – pagrindų plotai, HH – atstumas tarp pagrindų (A kursas).Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Prizmė ir piramidė

Ritinys, kūgis, rutulys

FormulėKada taikyti
V=πR2HV = \pi R^2 HRitinio tūris: pagrindo plotas πR2\pi R^2, padaugintas iš aukštinės.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Ssˇon=2πRHS_{\text{šon}} = 2\pi R HRitinio šoninis paviršius; išklotinė – stačiakampis 2πR×H2\pi R \times H.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Spav=2πRH+2πR2S_{\text{pav}} = 2\pi R H + 2\pi R^2Visas ritinio paviršius: šonas ir du pagrindai. Atviram indui pridedamas tik vienas pagrindas.Išmok mintinai · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
V=13πR2HV = \frac{1}{3}\pi R^2 HKūgio tūris; čia HH – aukštinė, ne sudaromoji.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Ssˇon=πRlS_{\text{šon}} = \pi R lKūgio šoninis paviršius; čia ll – sudaromoji.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Spav=πRl+πR2S_{\text{pav}} = \pi R l + \pi R^2Visas kūgio paviršius: šonas ir pagrindas.Išmok mintinai · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
l2=R2+H2l^2 = R^2 + H^2Kai žinomi du iš trijų kūgio dydžių RR, HH, ll, o reikia trečiojo.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
S=4πR2S = 4\pi R^2Rutulio paviršiaus (sferos) plotas.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
V=43πR3V = \frac{4}{3}\pi R^3Rutulio tūris.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Ssˇon=π(R+r) lS_{\text{šon}} = \pi (R + r)\, lNupjautinio kūgio šoninis paviršius; RR ir rr – pagrindų spinduliai, ll – sudaromoji.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
V=13πH(R2+Rr+r2)V = \frac{1}{3}\pi H \left(R^2 + Rr + r^2\right)Nupjautinio kūgio tūris; HH – atstumas tarp pagrindų.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
l2=H2+(R−r)2l^2 = H^2 + (R - r)^2Nupjautinio kūgio sudaromoji iš ašinio pjūvio trapecijos.Išmok mintinai · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
r=R2−d2r = \sqrt{R^2 - d^2}Rutulio pjūvio spindulys, kai plokštuma nutolusi nuo centro atstumu dd.Išmok mintinai · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
Ssˇon=2πRHS_{\text{šon}} = 2\pi R HRutulio nuopjovos lenktas paviršius; RR – rutulio spindulys, HH – nuopjovos aukštinė.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys
V=13πH2(3R−H)V = \frac{1}{3}\pi H^2 (3R - H)Rutulio nuopjovos tūris.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Ritinys, kūgis, rutulys

Daugianariai

FormulėKada taikyti
ab+ac=a(b+c)ab + ac = a(b + c)Kai visi nariai turi bendrą daugiklį: iškelk jį prieš skliaustus.Išmok mintinai · Plačiau: Daugianariai
(a+b)(c+d)=ac+ad+bc+bd(a + b)(c + d) = ac + ad + bc + bdKai dauginami du dvinariai: kiekvienas narys dauginamas iš kiekvieno.Išmok mintinai · Plačiau: Daugianariai
(a+b)2=a2+2ab+b2(a+b)^2 = a^2 + 2ab + b^2Kai dvinaris su pliusu keliamas kvadratu arba trinaryje atpažįsti sumos kvadratą.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Daugianariai
(a−b)2=a2−2ab+b2(a-b)^2 = a^2 - 2ab + b^2Kai dvinaris su minusu keliamas kvadratu arba išskiriamas dvinario kvadratas.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Daugianariai
(a−b)(a+b)=a2−b2(a-b)(a+b) = a^2 - b^2Kai dviejų reiškinių suma dauginama iš jų skirtumo arba skaidomas kvadratų skirtumas.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Daugianariai
ax2+bx+c=a(x−x1)(x−x2)ax^2 + bx + c = a(x - x_1)(x - x_2)Kai skaidomas kvadratinis trinaris, kurio D≥0D \geq 0; x1x_1 ir x2x_2 – jo šaknys.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
(a±b)3=a3±3a2b+3ab2±b3(a \pm b)^3 = a^3 \pm 3a^2 b + 3ab^2 \pm b^3A kursas: kai dvinaris keliamas kubu.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Daugianariai
(a±b)(a2∓ab+b2)=a3±b3(a \pm b)(a^2 \mp ab + b^2) = a^3 \pm b^3A kursas: kai skaidoma kubų suma arba kubų skirtumas.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Daugianariai

Kvadratinės lygtys

FormulėKada taikyti
ax2+bx+c=0,a≠0ax^2 + bx + c = 0, \quad a \neq 0Standartinis pavidalas. Prieš taikydamas kitas formules, perkelk visus narius į vieną pusę ir užsirašyk aa, bb, cc su jų ženklais.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
D=b2−4acD = b^2 - 4acDiskriminantas. Jį apskaičiuoti – pirmas pilnosios lygties žingsnis: jo ženklas parodo, ar sprendinių bus du, vienas, ar nė vieno.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
x1=−b−D2a,x2=−b+D2a\begin{gathered} x_1 = \frac{-b - \sqrt{D}}{2a}, \\ x_2 = \frac{-b + \sqrt{D}}{2a} \end{gathered}Sprendiniai, kai D≥0D \ge 0. Kai D=0D = 0, abu sutampa; kai D<0D < 0, realiųjų sprendinių nėra.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
x1+x2=−ba,x1⋅x2=ca\begin{gathered} x_1 + x_2 = -\frac{b}{a}, \\ x_1 \cdot x_2 = \frac{c}{a} \end{gathered}Vieto teorema: greita rastų sprendinių patikra, o kai a=1a = 1 ir sprendiniai sveikieji – būdas juos atspėti be diskriminanto. Lape jos nėra, bet mokėti nebūtina: bet kurią lygtį išspręsi sprendinių formule.Plačiau: Kvadratinės lygtys
ax2+bx+c=a(x−x1)(x−x2)ax^2 + bx + c = a(x - x_1)(x - x_2)Trinario skaidymas dauginamaisiais, kai lygtis turi sprendinių: praverčia prastinant algebrines trupmenas ir sprendžiant nelygybes.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
ax2+bx=0  ⇒  x(ax+b)=0ax^2 + bx = 0 \;\Rightarrow\; x(ax + b) = 0Nepilnoji lygtis be laisvojo nario: iškelk xx prieš skliaustus; vienas sprendinys visada x=0x = 0.Išmok mintinai · Plačiau: Kvadratinės lygtys
x2=d,  d>0  ⇒  x=±dx^2 = d, \; d > 0 \;\Rightarrow\; x = \pm\sqrt{d}Nepilnoji lygtis be nario su xx: kai d>0d > 0, du priešingi sprendiniai; kai d=0d = 0, vienas; kai d<0d < 0, nė vieno.Išmok mintinai · Plačiau: Kvadratinės lygtys

Lygčių sistemos

FormulėKada taikyti
x=py+q,ax+by=c⇓a(py+q)+by=c\begin{gathered} x = py + q,\quad ax + by = c \\ \Downarrow \\ a(py + q) + by = c \end{gathered}Keitimo būdas: kai viena lygtis jau išreiškia nežinomąjį, įstatyk tą reiškinį į kitą lygtį, būtinai skliaustuose. Pavyzdžiui, iš x=2y+1x = 2y + 1 ir 3x+4y=233x + 4y = 23 gaunama 3(2y+1)+4y=233(2y + 1) + 4y = 23.Išmok mintinai · Plačiau: Lygčių sistemos
A=B,C=D⇓A+C=B+D\begin{gathered} A = B,\quad C = D \\ \Downarrow \\ A + C = B + D \end{gathered}Sudėties būdas: kai prie to paties nežinomojo koeficientai priešingi arba juos tokius gali padaryti, padaugindamas visą lygtį iš skaičiaus, nelygaus nuliui. Pavyzdžiui, sudėjus x+y=5x + y = 5 ir 2x−y=12x - y = 1, gaunama 3x=63x = 6.Išmok mintinai · Plačiau: Lygčių sistemos
y=f(x),y=g(x)⇓f(x)=g(x)\begin{gathered} y = f(x),\quad y = g(x) \\ \Downarrow \\ f(x) = g(x) \end{gathered}Sulyginimo būdas: kai abi lygtys išreiškia tą patį nežinomąjį, sulygink tas išraiškas.Išmok mintinai · Plačiau: Lygčių sistemos
y=k1x+b1,y=k2x+b2k1≠k2: vienas sprendinysk1=k2, b1≠b2: sprendinių ne˙rak1=k2, b1=b2: be galo daug\begin{gathered} y = k_1x + b_1,\quad y = k_2x + b_2 \\ k_1 \neq k_2 \text{: vienas sprendinys} \\ k_1 = k_2,\ b_1 \neq b_2 \text{: sprendinių nėra} \\ k_1 = k_2,\ b_1 = b_2 \text{: be galo daug} \end{gathered}Kai nori sužinoti, kiek sprendinių turi tiesinių lygčių sistema: abiejose lygtyse išreikšk yy ir palygink koeficientus. Pavyzdžiui, y=3x+1y = 3x + 1 ir y=−x+5y = -x + 5: koeficientai 33 ir −1-1 skirtingi, todėl sprendinys vienas.Išmok mintinai · Plačiau: Lygčių sistemos
x1=−b−D2a,x2=−b+D2aD=b2−4ac\begin{gathered} x_1 = \frac{-b - \sqrt{D}}{2a}, \quad x_2 = \frac{-b + \sqrt{D}}{2a} \\ D = b^2 - 4ac \end{gathered}9–10 klasės sistemose: įstačius tiesinės lygties išraišką į antrojo laipsnio lygtį, gaunama kvadratinė lygtis ax2+bx+c=0ax^2 + bx + c = 0, a≠0a \neq 0.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Kvadratinės lygtys
(x−a)2+(y−b)2=r2(x - a)^2 + (y - b)^2 = r^211 klasė, A kursas: apskritimo su centru (a;b)(a; b) ir spinduliu rr lygtis, kurios sprendiniai yra visi apskritimo taškai.Išmok mintinai · Plačiau: Lygčių sistemos

Pitagoro teorema

FormulėKada taikyti
c2=a2+b2c^2 = a^2 + b^2Bet kuriame stačiajame trikampyje: cc – įžambinė, aa ir bb – statiniai.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
c=a2+b2c = \sqrt{a^2 + b^2}Kai žinomi abu statiniai ir reikia įžambinės.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
a=c2−b2a = \sqrt{c^2 - b^2}Kai žinoma įžambinė ir vienas statinis, o reikia kito statinio.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
d=(x2−x1)2+(y2−y1)2d = \sqrt{(x_2 - x_1)^2 + (y_2 - y_1)^2}Kai reikia atstumo tarp taškų A(x1;y1)A(x_1; y_1) ir B(x2;y2)B(x_2; y_2) koordinačių plokštumoje.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
d=a2+b2d = \sqrt{a^2 + b^2}Stačiakampio, kurio kraštinės aa ir bb, įstrižainė.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema
d=a2d = a\sqrt{2}Kvadrato, kurio kraštinė aa, įstrižainė.Išmok mintinai · Plačiau: Pitagoro teorema

Skaičių aibės ir modulis

FormulėKada taikyti
a∈A,a∉Aa \in A,\quad a \notin AApie vieną skaičių: 3∈I\sqrt{3} \in \mathbb{I}, bet 3∉Q\sqrt{3} \notin \mathbb{Q}.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
A⊂BA \subset BApie dvi aibes: kiekvienas AA elementas yra ir BB, pavyzdžiui, Z⊂Q\mathbb{Z} \subset \mathbb{Q}.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∅\varnothingTuščioji aibė: taip užrašomas atsakymas, kai sprendinių nėra.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
2n,2n−1,n∈N2n,\quad 2n - 1,\quad n \in \mathbb{N}Lyginių ir nelyginių natūraliųjų skaičių aibės, užrašytos reiškiniu.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
5k+2,k∈N∪{0}5k + 2,\quad k \in \mathbb{N} \cup \{0\}A kursas: skaičiai 2;7;12;…2; 7; 12; \ldots, kuriuos dalijant iš 5 lieka 2. Užrašas N∪{0}\mathbb{N} \cup \{0\} reiškia natūraliuosius skaičius ir nulį. Nulio reikia, kitaip dingtų pats skaičius 2.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
A∪BA \cup BSąjunga: kai sąlygoje „arba“.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
A∩BA \cap BSankirta: kai sąlygoje „ir“.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
A∖BA \setminus BSkirtumas: kai sąlygoje „bet ne“.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
n(A∪B)=n(A)+n(B)−n(A∩B)\begin{aligned} n(A \cup B) &= n(A) + n(B) \\ &\quad - n(A \cap B) \end{aligned}Kai skaičiuojamas dviejų baigtinių aibių sąjungos elementų skaičius.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣−a∣=∣a∣|{-a}| = |a|Priešingų skaičių moduliai lygūs.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣a−b∣=∣b−a∣|a - b| = |b - a|Atstumas tarp taškų aa ir bb nepriklauso nuo to, kurį skaičių atimi iš kurio.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣a∣2=a2,a2=∣a∣|a|^2 = a^2,\quad \sqrt{a^2} = |a|Kai keliama kvadratu arba šaknis traukiama iš kvadrato: rezultatas niekada nebūna neigiamas.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣a⋅b∣=∣a∣⋅∣b∣,∣a:b∣=∣a∣:∣b∣|a \cdot b| = |a| \cdot |b|,\quad |a : b| = |a| : |b|A kursas: sandaugos ir dalmens (b≠0b \ne 0) modulis.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
a2n2n=∣a∣,n∈N\sqrt[2n]{a^{2n}} = |a|,\quad n \in \mathbb{N}A kursas: lyginio laipsnio šaknis iš lyginio laipsnio, pavyzdžiui, (−2)44=2\sqrt[4]{(-2)^4} = 2.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣f(x)∣=a, a>0:f(x)=a arba f(x)=−a\begin{gathered} |f(x)| = a,\ a > 0: \\ f(x) = a \text{ arba } f(x) = -a \end{gathered}Kai dešinėje teigiamas skaičius. Jei skaičius neigiamas, sprendinių nėra.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣f(x)∣=g(x):f(x)=±g(x),  g(x)≥0\begin{gathered} |f(x)| = g(x): \\ f(x) = \pm g(x),\ \ g(x) \ge 0 \end{gathered}Kai dešinėje reiškinys su nežinomuoju: gautus sprendinius patikrink sąlyga g(x)≥0g(x) \ge 0.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣f(x)∣<a, a>0:−a<f(x)<a\begin{gathered} |f(x)| < a,\ a > 0: \\ -a < f(x) < a \end{gathered}Kai modulis mažesnis už teigiamą skaičių: atsakymas – vienas intervalas.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis
∣f(x)∣>a, a>0:f(x)<−a arba f(x)>a\begin{gathered} |f(x)| > a,\ a > 0: \\ f(x) < -a \text{ arba } f(x) > a \end{gathered}Kai modulis didesnis už teigiamą skaičių: atsakymas – dviejų intervalų sąjunga.Išmok mintinai · Plačiau: Skaičių aibės ir modulis

Šaknys

FormulėKada taikyti
a⋅b=a⋅b\sqrt{a} \cdot \sqrt{b} = \sqrt{a \cdot b}Dauginant kvadratines šaknis arba skaidant pošaknį; galioja, kai a≥0a \ge 0 ir b≥0b \ge 0.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Šaknys
a:b=a:b\sqrt{a} : \sqrt{b} = \sqrt{a : b}Dalijant kvadratines šaknis; galioja, kai a≥0a \ge 0 ir b>0b > 0.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Šaknys
a3⋅b3=a⋅b3\sqrt[3]{a} \cdot \sqrt[3]{b} = \sqrt[3]{a \cdot b}Dauginant kubines šaknis; tinka bet kokiems skaičiams.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Šaknys
a3:b3=a:b3\sqrt[3]{a} : \sqrt[3]{b} = \sqrt[3]{a : b}Dalijant kubines šaknis; galioja, kai b≠0b \neq 0.Yra PUPP formulių lape · Plačiau: Šaknys
a2=∣a∣\sqrt{a^2} = |a|Traukiant šaknį iš kvadrato, kai skaičius gali būti neigiamas.Išmok mintinai · Plačiau: Šaknys
ab=a2ba\sqrt{b} = \sqrt{a^2 b}Įkeliant daugiklį po šaknimi arba iškeliant jį; galioja, kai a≥0a \ge 0 ir b≥0b \ge 0.Išmok mintinai · Plačiau: Šaknys
an⋅bn=a⋅bn\sqrt[n]{a} \cdot \sqrt[n]{b} = \sqrt[n]{a \cdot b}Dauginant to paties laipsnio šaknis; kai nn lyginis, a≥0a \ge 0 ir b≥0b \ge 0.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Šaknys
an:bn=a:bn\sqrt[n]{a} : \sqrt[n]{b} = \sqrt[n]{a : b}Dalijant to paties laipsnio šaknis; b≠0b \neq 0, o kai nn lyginis, dar a≥0a \ge 0 ir b>0b > 0.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Šaknys
amn=an⋅m\sqrt[n]{\sqrt[m]{a}} = \sqrt[n \cdot m]{a}Traukiant šaknį iš šaknies: šaknų laipsniai sudauginami. Kai bent vienas laipsnis lyginis, a≥0a \ge 0.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Šaknys
(an)k=akn\left(\sqrt[n]{a}\right)^k = \sqrt[n]{a^k}Keliant šaknį laipsniu: laipsniu galima kelti pošaknį. Kai nn lyginis, a≥0a \ge 0.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Šaknys
amn=amna^{\frac{m}{n}} = \sqrt[n]{a^m}Verčiant laipsnį su trupmeniniu rodikliu šaknimi arba atvirkščiai; a>0a > 0.Yra VBE B kurso formulių lape · Plačiau: Šaknys
ca=caa\frac{c}{\sqrt{a}} = \frac{c\sqrt{a}}{a}Kai vardiklyje yra viena kvadratinė šaknis; a>0a > 0.Išmok mintinai · Plačiau: Šaknys
ca−b=c(a+b)a−b2\frac{c}{\sqrt{a} - b} = \frac{c\left(\sqrt{a} + b\right)}{a - b^2}Kai vardiklyje yra šaknies ir skaičiaus skirtumas. Jei vardiklyje a+b\sqrt{a} + b, daugink iš a−b\sqrt{a} - b: vardiklis vis tiek bus a−b2a - b^2. Galioja, kai a≥0a \ge 0 ir a≠b2a \neq b^2.Išmok mintinai · Plačiau: Šaknys

Vektoriai

FormulėKada taikyti
AB⃗=(xB−xA; yB−yA)\vec{AB} = (x_B - x_A;\ y_B - y_A)Iš pabaigos BB koordinačių atimk pradžios AA koordinates.Išmok mintinai · Plačiau: Vektoriai
a⃗±b⃗=(x1±x2; y1±y2)ka⃗=(kx1; ky1)\begin{gathered} \vec a \pm \vec b = (x_1 \pm x_2;\ y_1 \pm y_2) \\ k\vec a = (kx_1;\ ky_1) \end{gathered}Veiksmas atliekamas su kiekviena koordinate atskirai.Išmok mintinai · Plačiau: Vektoriai
∣a⃗∣=x12+y12\lvert \vec{a} \rvert = \sqrt{x_1^2 + y_1^2}Vektoriaus ilgiui rasti (Pitagoro teorema).Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Pitagoro teorema
a⃗⋅b⃗=x1x2+y1y2=∣a⃗∣⋅∣b⃗∣cos⁡α\begin{aligned} \vec{a} \cdot \vec{b} &= x_1 x_2 + y_1 y_2 \\ &= \lvert \vec{a} \rvert \cdot \lvert \vec{b} \rvert \cos \alpha \end{aligned}Skaliarinei sandaugai rasti iš koordinačių arba iš ilgių ir kampo. Iš jos randamas ir kampas: cos⁡α=a⃗⋅b⃗∣a⃗∣⋅∣b⃗∣\cos\alpha = \frac{\vec a \cdot \vec b}{|\vec a| \cdot |\vec b|}.Yra VBE A kurso formulių lape · Plačiau: Vektoriai
a⃗⋅a⃗=∣a⃗∣2\vec a \cdot \vec a = \lvert \vec a \rvert^2Kai reikia sumos ar skirtumo ilgio be koordinačių: pakelk vektorių kvadratu.Išmok mintinai · Plačiau: Vektoriai
x1y2=x2y1x_1 y_2 = x_2 y_1Vektoriai kolinearūs, kai jų koordinatės proporcingos. Ši lygybė tai patikrina be dalybos, todėl tinka ir tada, kai kuri nors koordinatė lygi nuliui.Išmok mintinai · Plačiau: Vektoriai
x1x2+y1y2=0x_1 x_2 + y_1 y_2 = 0Nenuliniai vektoriai statmeni tada ir tik tada, kai jų skaliarinė sandauga lygi nuliui.Išmok mintinai · Plačiau: Vektoriai

Temos, kurių pradedama mokytis anksčiau

Šių temų mokomasi ir šiose klasėse, bet jų formulių lentelės yra žemesnių klasių formulių puslapiuose, nes jų pradedama mokytis anksčiau.

Taip pat: Matematikos formulės pagal klases · 5–6 klasių formulių lentelės · 9–10 klasių formulių lentelės

Šaltiniai

  1. ŠMSM, 2026–2027 mokslo metų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų tvarkaraštis ir vykdymo būdas, 1 p.; tikrinta 2026-10-09.